cyrupas — cỹrupas (dial.) sm. (1), cyrupas (1) K sirupas: Kitosios moka virti cỹrupą Grg. Šermukšnių sunkas virina su baltaisiais batviniais ir tą cyrupą ėda su duona Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
gesti — 1 gèsti, geñda (gęsta), gẽdo intr. 1. irti, trikti; prastėti; pūti: Spyna jau geñda J. Dėl vienos gijelės audeklas negęsta NžR. Mašina pradėjo gèsti Stak. Ilgainiui trobesiai gesti pradėjo M.Valanč. Ar tavo dantys jau genda? J.Jabl. Kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
jeknos — 1 jẽknos sf. pl. (2) [K], Š, LVII109, LsB364, NdŽ, Ds, Sv, Akn, Pkr; SD391, anat. kepenys: Keptos jẽknos man gardesnės Kp. Aš nenoriu jẽknų Šmn. Daktaras liepia valgyt man žalias jeknàs Kp. Ešerio viduriuose randame dar vieną didelę liauką,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasunkos — pãsunkos sf. pl. (1) 1. nusunktas skystimas: Šitas pãsunkas kiaulėm išpilk Lš. 2. barščių raugalo, rasalo padugnės: Pãsunkos barštinėj atliko – reiks kiaulėm išpilt Pg. Įpilk paršam pãsunkų Št … Dictionary of the Lithuanian Language
persvarinti — tr. 1. uždėti, užkabinti, nuleidus į abi puses: Parsvarinai sunkas su pinigais J. 2. refl. Erž persisverti, užsikvempti: Petras tai tę gryčio[je] kur parsisvarìnęs gulėjo [girtas] Pc. svarinti; atsvarinti; įsvarinti; išsvarinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
rasalas — rasãlas (brus. pacoл, l. rosoł) sm. ppr. sing. (2) DŽ; SD1153, Q314 1. mirkalas, kuriame rauginami raudonieji burokėliai: Rasãlas nug burokų Mrc. Teip rūgšties nebuvo, tai nors rasãlo pridėjau Sdk. Be rasalo ir batviniai negražaus Dbk. Rasãlo … Dictionary of the Lithuanian Language
skaluotas — skaluotas, a adj. (1) turintis skalos priemaišų: Kad molis skaluotas, par tarpus [v]anduo sunkas Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
sunkti — 1 suñkti, ia, ė tr. 1. K, Š, Rtr, Ser, DŽ spaudžiant atskirti, išgauti (sunką, skystį): Suñk uogų syvą Dov. Iš tų kanapių alyvą suñkdavo Sk. Iš aguonų suñkdavo tokį pieną Jnšk. Išimtą medų sunkė par sūrmaišį Vkš. Medų iš korių suñkdavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
svarinti — svarìnti, ìna, ìno tr. NdŽ, svãrinti, ina, ino Š 1. lenkti žemyn ką svarų, apsunkusį: Obelis svarìno šakas, aplipusias obuoliais DŽ1. Svarìna aukštynelku, negali į kalną įvažiuoti su prikrautu antamabiliu Šts. Škac, lipk žemė[n] – šutini,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užsvarinti — užsvarìnti tr. uždėti, užkrauti ką svarų, nuleidus į abi puses: Ant arklio užsvarinai maišą su javais, sunkas J. svarinti; atsvarinti; įsvarinti; išsvarinti; nusvarinti; pasvarinti; persvarinti; užsvarinti … Dictionary of the Lithuanian Language